SUSITIKIMAS LENKIJOJE

Gegužės 30 – birželio 6 dienomis Ostrowiec Swientokrzyski miestelyje Lenkijoje įvyko paskutinis Comenius daugiašalės partnerystės projekto „Kultūrinės aplinkos įtaka jauno žmogaus, kaip savo gimtosios šalies bei Europos Sąjungos piliečio, vystymuisi“ susitikimas, į kurį vyko anglų kalbos mokytojos Lilija Džiumajeva ir Jurgita Arbutavičienė ir vienuoliktokai Rugilė Ališauskaitė, Mykolas Kymantas, Geraldas Račius ir Greta Kilmanaitė. Vykdami į tuo metu liūčių ir potvynių siaubiamą Lenkiją, nerimavome kaip mums ten seksis ir ar nepasieks potvynis Ostrowiec miestelio, kuriame būsime apsistoję. O lietaus susitikimo metu būta nemažai, ir vienos išvykos metu teko pamatyti potvynio apsemtą Sandomierz miestą.
Projekto susitikimui vienuoliktai labai rimtai ruošėsi. Vienas iš namų darbų buvo pristatyti vieną iš projekto šalių - partnerių. Dar rudenį susitikimo Italijoje metu burtų keliu mūsų pristatymui teko Rumunija. Galėjome tą šalį pristatyti vaidindami gyvai arba tiesiog paruošdami tos šalies pristatymą. Mokiniai pasirinko vaidinimą ir paruošė nedidelę intermediją „Rumuniškos piršlybos“. Visi susitikimo dalyviai stebėjo vieni kitų vaidinimus ir pristatymus ir bandė spėti, kokios šalies pristatymą jie matė, taip pat padėjo vaidinti vieni kitiems. Mus sužavėjo Lietuvos pristatymas pagal garsųjį graikų sirtakį ir turkų saviironija linksmai pristatant savo pačių gyvenimo scenas.

Taip pat mokiniai galėjo išgirsti kaip skamba eilėraščiai apie šeimą, deklamuojami devyniomis gimtosiomis projekto dalyvių - šalių kalbomis. Greta Kilmanaitė labai išraiškingai pristatė eilėraštį „Dukros“.
Dar viena namų darbo užduotis, kuriai mūsų mokiniai labai rimtai ruošėsi, buvo įsivaizduojamo rinkimų kandidato kalba apie įvairias jaunimo gyvenimo problemas ir keistinus dalykus. Deja, sėkmė buvo italų pusėje, jų kandidato kalba buvo pripažinta nugalėtoja.
Kaip ir kitos šalys, buvusių susitikimų šeimininkės, partneriai iš Lenkijos paruošė ir pasiūlė įspūdingą kultūrinę programą. Ekskursija į Krzemionki titnago kasyklą buvo pirmoji mūsų išvyka. Priešais kasyklą įrengtame muziejuje susipažinome su titnago gamyba senovėje, šios uolienos panaudojimo galimybėmis. Vėliau gidė pasiūlė nusileisti į dabar nebeveikiančią kasyklą ir pasivaikščioti labirintais. Ne vienas įsitikino, kaip sunku turėjo būti senovės žmonėms dirbti šaltuose, drėgnuose ir tamsiuose požemiuose naudojantis primityviais įrankiais. Po ekskursijos kai kurie nepraleido progos nusipirkti titnago – sidabro papuošalų miestelio juvelyrinėje parduotuvėje.
Visi nekantravo aplankyti Baltow miestelio Juros periodo parką. Todėl iškart po titnago muziejaus patraukėme pas dinozaurus. Juros periodo parkas atidarytas 2004 metais, po to, kai šiose apylinkėse buvo aptiktas dinozaurų takas. Parke eksponuojami ne tik dinozaurų muliažai, bet ir įrengtas muziejus su turtinga fosilijų, mineralų, iškasenų (kaulų, dantų) ekspozicija. Čia vyksta edukacinės programos mokiniams, yra žaidimų aukštelė, netoli įkurtas žirgynais, kurį mes taip pat aplankėme ir pasigrožėjome laikomais jame žirgais.
Pasivaikščioję gamtoje projekto dalyviai buvo be galo išalkę, todėl su malonumu ėmėsi ruošti pikniką gamtoje. Netrukus buvo užkurtas laužas ir pakvipo ant iešmų kepamos dešrelės. Visi panoro dalyvauti maisto gamyboje: vieni mėgo gerai pakepintas dešreles, kiti tik pašildytas. Kepdami dalijosi savo nacionalinės virtuvės ypatumais, dalijo patarimus vieni kitiems. Po vakarienės turkų mokiniai visus pradžiugino vienu iš turkų liaudies šokių, kurį šoka tik turkų vyrai.
Trečiadienis žadėjo pramogą estetams ir grožio puoselėtojams. Vietiniu transportu nusigavome iki Cmieliow porceliano fabriko. Autentiškoje krosnyje įrengtoje kino salėje stebėjome filmą apie porceliano gamybos technologiją. Vėliau gidė išsamiai pravedė ekskursiją ir leido paliesti rankomis eksponatus. Tai suteikė daug malonių emocijų. Netrukdė ir tai, jog ekskursija buvo vedama pakaitomis lenkų – anglų kalbomis.
Vakare visų laukė smagi pramoga: vakarienė su lenkiškais nacionaliniais patiekalais ir Kaukių Balius. Tai buvo ne tik puiki galimybė jaunimui pabendrauti, pašokti, išgirsti kitos šalies pop muziką, bet ir parodyti savo išradingumą ruošiant kaukes.
Sekančią susitikimo dieną vykome į Liubliną, vieną seniausių Lenkijos miestų, kurio Senamiestyje stovi XVI a. Katedra ir pilis, kurioje 1569 metais Lietuvos ir Lenkijos bajorai pasirašė garsiąją Liublino Uniją ir prisiekė būti ištikimais sukurtajai Žečpospolitai. Atvykę i Liubliną aplankėme Liublino pilį, grožėjomės Krokuvos vartais. Apžiūrėjome ir Jotvingių sugriautos Šv. Mikalojaus bažnyčios pamatus.
Taip pat vykome į ekskursiją Majdanek‘o koncentracijos stovykloje, kuri nuo 1941 m. vasario mėn. veikė Liublino priemiestyje kaip save išlaikantis fabrikas: čia vyko gamyba, buvo auginamos daržovės. Čia dirbantys naciai pasižymėjo begaliniu sadizmu ir žiaurumu. Keliauninkų nuotaiką tarsi atspindėjo „verkiantis dangus“ – visą ekskursijos laiką lijo. Po ekskursijos į Majdanek‘ą likome sukrėsti.
Penktadienio oras žadėjo smagią dieną ir nepaprastus įspūdžius. Ryte atvykome į Swiętokrzyskie Nacionalinį parką, Ilgai kopėme į kalną, kol galiausiai pasiekėme Plikojo kalno (Lysica) apžvalgos aukštelę. Prieš akis atsivėrė nuostabi panorama. Žvelgdami iš viršaus jautėmės esą debesyse. Aukščiausia kalnų viršukalnė – Lysica (612 metrų virš jūros lygio), o rytinėje dalyje – Lysa Gūra, nuo senų laikų žinoma kaip raganų stabmeldystės, pagoniškų apeigų vieta. Pasak gido, tai seniausi, bet ne didžiausi kalnai Europoje.
Vėliau užsukome į Šventojo kryžiaus bernardinų vienuolyno kompleksą (įsteigtas XVII a.) su vėlyvo baroko bažnyčia. Pasak šaltinių, Šventojo kryžiaus vienuolynas viduramžių laikais buvo įžymiu kultūros, literatūros ir meno centru. Vienuolyno kavinukėje įsigijome saldumynų pagamintų panaudojant vietines žoleles. Čia gyvenę ir dirbę vienuoliai taip pat gamino vaistus ir produktus iš vietinių augalų. Galiausiai akmenuotu ir slidžiu keliu (piligrimų takas) leidomės žemyn iki sutartos vietos, Kai kam prireikė ir lazdos pasiremti.
Popiet atvykome į Bizonlandiją Kurozwekų vietovėje. Mūsų laukė puiki pramoga – pasivažinėjimas traktoriumi traukiama priekaba po bizonų ganyklą. Ne vienam užgniaužė kvapą atsidūrus vos už dviejų metrų nuo galingųjų bizonų patino. Tačiau šis visai nekreipė dėmesio į susižavėjusius lankytojus, kaip beje, ir bizonų patelės, kurių dauguma maitino neseniai atsivestus jauniklius.
Paskutinę susitikimo dieną praleidome Lenkijos sostinėje Varšuvoje, kuri po ilgų lietingų ir vėsių dienų pasitiko mus šiluma ir saule. Varšuvoje aplankėme Senamiestį, Karališkuosius rūmus, o ypač likome sužavėti apsilankymu vasaros karališkoje rezidencijoje Wilanowe, kur viskas alsuoja bendra lietuvių ir lenkų istorija.
Buvo sunku išsiskirti, po dviejų bendravimo, darbų ir susitikimų projekte metų labai susidraugavome ir radome daug naujų bičiulių, su kuriais palaikome ryšį ir ateityje tikimės naujų bendrų projektų ir susitikimų.